- kreivuliai
- kreivùliai sm. pl. (2) dviračiai vežamų rąstų plongaliui uždėti: Vežant vasarą medžius, pirmagalys esti ant dviračių, paskuigalis – ant kreivùlių An. Bevežant sienoją, sulūžo kreivùliai Ldk. Užkelk laibogalį [eglės] ant kreivùlių ir lengviai parvažiuosi An. Aš vesiu arklį, o tu valdyk kreivuliùs, kad sienojas nenuvirstų Žl. Gerai laikyk, kad nedėtų ausin kreivùliai Al.
Dictionary of the Lithuanian Language.